"Graikijoje išgyvenau karą. Likau gyvas ir dabar ten turiu neblogą reputaciją. Labai gerai, jeigu treneris sugeba parodyti, kad yra nepėsčias. Sunku pasakyti, ar tai mano asmeninės savybės lėmė, ar kažkokios kitos aplinkybės. Treneris, atvykęs į svetimą šalį, turi suprasti, kad bus sunku, nes užima kažkieno vietą. Ir turi būti geresnis arba neginčijamas autoritetas, nes kitu atveju jam bus labai nelengva. Tie, kieno vietą jis užėmė, nesirengia taip lengvai pasiduoti. Stovinčiųjų ir laukiančiųjų, kol suklupsi, visur yra, o kuo didesnė šalis, tuo jų daugiau. Iš savo patirties žinau, kad labai svarbu, kas tave tokiu metu supa, pradedant šeima, baigiant asistentais. Be to, trenerio darbas yra konfliktinis – verti žaidėjus maksimaliai treniruotis, žaisti. Vieni žaidžia daugiau, kiti – mažiau ir šie būna nepatenkinti, ieško problemų treneryje. Savikritiškų žmonių, kurie suprastų, kad problema dažniausiai yra pats, o ne treneris, yra mažai."