"Kalbėjo apie tą begalinį laiką nuo tada iki dabar. Marias laiko. Ir kaip beprasmiška dabar galvoti, kad jį buvo galima panaudoti geriau, nes blogiau panaudoti nebeįmanoma. Laiko nesugrąžinsi. Gali be gali graužtis, kad iššvaistei jį ir gailėti, ko per jį netekai. Mirusiųjų ir savęs. Bet senolių išmintis sako, kad amžinai nesigrauši. O senoliai šį tą išmanė, - juk gali širdį išverkti ir niekas nepasikeis, širdgėla nieko nereiškia. To, kas prarasta, nebesugrąžinsi. Tau lieka randai, liudijantys apie praradimą. Gali rinktis: eini į priekį arba neini. Jeigu nutarsi eiti, nešiesi randus su savimi."