"Milašiui Lietuva buvo pasakų kraštas, girdėtas tik iš senelių pasakojimų. Bet jis metė savo karjerą, suvokdamas, kad jo laukia sunkios dienos. Jis buvo lenkų kilmės ir lietuvis savo dvasia. Jis žinojo, kad jo laukia baisios batalijos su lenkų nacionalistais ir patriotais, bet į viską spjauna ir eina padėti Lietuvai. Visa tai man atrodė savotiškai utopiška, bet be galo gražu. Norėjau tai papasakoti žmonėms, kurie pirmosiomis Nepriklausomybės dienomis norėjo turėti viską greitai ir be jokių pastangų."