"Tai, kas vyko čia paskutinius du šimtus metų... Pagalvok: kas trisdešimt metų buvo sunaikinama visa Lietuvos inteligentija. Vyksta sukilimas, kuriame dalyvauja elitas, paskui vieni bėga į Vakarus, kiti išvežami į Sibirą. Ir taip kas trisdešimt metų. Galų gale ta filologinė valstybė, filologinė tauta, gimusi aštuonioliktaisiais, vėlgi turėjo atkirsti dalį savo elito, tą lenkiškąją dalį, vėl atsirasti iš naujo. Paskui ir vėl karas, trėmimai. Mes kaip koks augalas, kuris turi tik šaknis, bet jį nuolat nukerta prie pat žemės ir jam vėl reikia leisti ūglius. Gal iš čia ir tas nepasitenkinimas savim, tie kompleksai."