"Idealu, kai varžovai yra lygiaverčiai, kaip Ispanijoje, Italijoje ar Turkijoje, kur visos rungtynės vyksta taškas į tašką. Tokios dvikovos grūdina, moko žaidėjus blaiviai mąstyti įtemptose situacijose. Kai pirmauji 30 ar net 50 taškų, tokių situacijų nėra. Manau, kad Eurolygoje visos rungtynės likus minutei ar dviem vyks taškas į tašką ir būtent tada reikės sveiko proto ir racionalių sprendimų. Kita vertus, net žaisdami su silpnais varžovais, sprendžiame savo uždavinius. Pavyzdžiui, gynybos. Mums nesvarbu, ar mūsų varžovas Jordanas, ar koks nors Petraitis. Mes žinome, kad turime apsiginti vienas prieš vieną, turi suveikti mūsų gynybos sistemos ginantis prieš „pikenrolą“ – žaidimą dviese prieš du, žinome, kad privalome įmesti baudą ar tritaškį, nesvarbu, ar žaistume prieš aukščiausios klasės žaidėją, ar prieš žemesnio lygio, nes aikštėje nubrėžta linija visada yra toje pat vietoje."