"Likau šokiruotas tuo, ką išvydau ir patyriau savo kailiu Azerbaidžane. Jautėme spaudimą, įtampą, nuolatinį stresą, o norėdami sulaukti gerų rezultatų, turėjome eiti ne savo, o kitų žmonių primestu keliu. Privalėjau glaudžiai su jais bendradarbiauti ir bendrauti, bet taip nesielgėme. Net pats klubo prezidentas nežinojo apie vykstančius užkulisinius žaidimus. Santykiai su juo buvo puikūs, tačiau norint, kad klubas sėkmingai gyvuotų, privalo dirbti visos grandys. To nebuvo."