"Studijuoju režisūrą Maskvoje, esu jauniausia studentė ir vienintelė moteris fakultete. Psichologinis krūvis milžiniškas, kelis kartus mėginu žudytis, dėstytojai elgiasi žiauriai ir žeminamai, netikėdami, kad moteris gali būti lygiavertė šioje profesijoje. Jų požiūris į ugdymą toks: reikia žmogų „sulaužyti“, jei sulūš – vadinasi, negali būti režisierius. Bet tai buvo ir iki šiol yra stipriausia pasaulyje režisierių mokykla – aš žinojau kur stojau. Be šitos mokyklos niekada nebūčiau ten, kur esu dabar. Buvau laužoma 4 metus. Vis dėlto tvirtai žinojau, kad noriu kuo greičiau baigti studijas ir statyti spektaklius."