"Rekordą pagerinau per kvalifikacines varžybas 9 val. ryto (7 m 9 cm). Tam šuoliui nereikėjo ypač daug pastangų, kažkaip viskas išėjo lengvai. Kad vėl nušokau už 7 m ribos, daug kam buvo netikėta. Tuoj po varžybų mane pakvietė į dopingo kontrolę, stadione negalėjau matyti to didelio sujudimo, šurmulio. Be galo sunku buvo šokinėti vakare finalinėse varžybose. Oras atvėso iki 11 laipsnių. Merkė lietus, oras vis prastėjo. Rungtyniauti buvo sudėtinga. TSRS rinktinės treniruočių kostiumai buvo vilnoniai, jie sušlapo, tapo sunkūs. Atrodėme lyg BAM’o statytojos. Vokiečių, anglų šuolininkės gaubėsi akumuliatorinėmis baterijomis šildomais apklotais, kurie jas puikiai saugojo nuo lietaus. Trys pirmieji mano bandymai buvo ne itin sėkmingi, tačiau pavyko patekti į lemiamą etapą. Išgyvenau vidinę dramą. Mačiau, kaip psichologiškai lūžta čempionatą stebėjęs mano treneris Janas Gadovičius. Tvirčiau atrodė TSRS rinktinės treneris I. Ter-Ovanesianas. Jis mane ragino tvardytis, susikaupti, nekreipti dėmesio į orą, o visą save sukoncentruoti į bandymus. Jaučiau, kad esu stipresnė už varžoves ir tai pagaliau įrodžiau savo ketvirtuoju bandymu – nušokau 6 m 88 cm ir tapau Europos čempione."