"Pamenu pirmą vakarą, kai man teko vaidinti Katrę... Ateinu į teatrą, ir budėtojas man rodo didžiulę dėžę ir sako: „Čia jums paliko Lidija Kupstaitė“. Nustebusi atidarau ir randu butelį šampano, konjako, dėžę šokoladinių saldainių ir labai gražią senovinę vazą. Voke buvo laiškas: „Brangi Egle, linkiu, kad šis darbas tavo kelyje daug reikštų. Tave, kaip aktorę, labai myliu, linkiu geriausios sėkmės. Atleisk, premjeroje aš nebūsiu. Skaudu...“ Tai tarsi graži pamoka mums, aktorėms, kurios savo džiuljetas, ofelijas, jau vaidino ir turi užleisti vietą jaunesnėms. Taip turi būti..."