"Kai sugrįžau po gimdymo, privalėjau labiau įsiklausyti į savo kūną, nes raumenynas buvo sunykęs. Privalėjau labai atidžiai sekti savo kūno pokyčius, kad nieko nepasitempčiau. Pamačiau, kad tai veikia – jeigu atiduodi save 100 proc., planas veikia ir kūnas klauso. Todėl dabar stengiuosi viską daryti, kaip reikia. Todėl viskas ir pavyksta, kaip reikia. O paauglystėje nuolat galvodavau „O ką čia ta viena spurga? Nieko tokio“. O dabar jau suprantu. Žinoma, nesu užsikodavusi, palaikau balansą, bet ateina momentas, kai jau savaime nebenori tos spurgos. Svarbiausia yra žinoti savo tikslą ir kiekvienoje srityje daryti tai, kas galėtų padėti jį pasiekti."