"Lietuvos futbolą galiu palyginti su paveikslu. Iš dailininkų esu girdėjęs, jog paveikslą reikia žiūrėti atsitraukus, iš toliau, kad matytųsi visuma. Bet Lietuvos futbole vis atsiranda žmonių, kurie nori arčiau prilįsti, kad įžiūrėtų kokią nors dulkelę, purvą ant rėmelio, aptrupėjusius dažus. Tie žmonės suformuoja nuomonę ir kitiems, kurie dar nė neužėję į muziejų, stovi eilėje prie kasos. Noriu pasakyti, kad mums reikia daugiau kalbėti pozityviai, neiti per arti paveikslo. Nuo kiekvieno iš mūsų ir jūsų priklauso žaidėjų komfortas, jų būsena."