"Pirmasis dėstytojas buvo profesorius Eduardas Kaniava, o vėliau septynerius metus mokiausi per profesorių Vytautą Juozapaitį. [...] po pirmo parengiamojo kurso [...] profesorius V. Juozapaitis man pasakė: „Vaikine, tau ne baritonu reikia dainuoti, tu juk tenoras.“ [...] trečiame kurse ir visi dėstytojai pripažino, kad toliau dainuosiu tenoru. Tuomet mano studentiško dainavimo karjeroje tarsi atsirado gili duobė. Mat kaip baritonas aš mokiausi dešimtukais, viskas sekėsi gerai, o čia teko kone viską pradėti iš naujo. Keitėsi dainavimo technika, buvo sunku ir psichologiškai. Tik po kelerių metų persilaužiau ir pajutau, kad dėstytojas buvo teisus."