"Tiesą sakant, nemėgstu žodžio „tolerancija“. Man mielesnė pakantos sąvoka, nes ji lietuviui turėtų būti skaidresnė. Juk kalbame apie „kito pakentimą“ – matome, kad kažkas šalia ir tas kitas garsiai reiškiasi. Man tai gali nepatikti, nes neatitinka mano vertybinių nuostatų ir supratimo apie gėrį, tačiau, kol tai tiesiogiai nesikėsina į mano asmenį, galiu su tuo sugyventi. Beje, tai nėra pasyvumas. Atvirkščiai, tai skatina mano vertybinių įsitikinimų sklaidą. Tačiau ir čia turėčiau vadovautis ta pačia nuostata – siekti neįžeisti kito asmens. Taip atrodo pakantos teorija, o praktiškai to pasiekti gerokai sunkiau, nes kartais įžeidžiama ir sužeidžiama visiškai nenorint."