"Po „Šopenianos“ Agripina Jakovlevna (Vaganova) atėjo į sceną. Aš jai tikrai patikau ir kitą dieną ji man paskyrė repeticiją. Mes perėjome visą mazurką nuo pirmo judesio iki pabaigos. Kai kuriuos derinius ji tiesiog paauksuodavo, pakeitusi kūno posūkio rakursus, galvos padėtį, rankų abrisus. Ji logiškai sujungė perėjimą iš vieno judesio į kitą ir visą kombinaciją padarė labai patogią. Ji atkreipė mano dėmesį, koks lemiamai svarbus yra atsistūmimo momentas. Atsimenu, ji sakė, kad atsistūmimas turi būti gražus ir nepastebimas. Beje, ne tik sakė, bet ir rodė, gestikuliuodama tarptautine „baleto kalba“, suprantama tik šokančiajai gildijai. Ji sutelkė dėmesį kaip tik į tas vietas, kurios man kliuvo. Viskas buvo pati esmė.
Po repeticijų su Vaganova aš pasikeičiau, manęs nebebuvo galima atpažinti..."