"Leskovas rašė, kad Rusijos žmonės visada rodė apsukrumo ir sumanumo stebuklus, ypač stiprios priespaudos metais. Štai prašom...
Kiekvienas „dienpinigių“ doleris buvo griežčiausiai skaičiuojamas. Vienas mano partnerių, išgirdęs pasiūlymą drauge nueiti į kavinę užkąsti, su nuginkluojančių atvirumu pasakė:
- Negaliu, kąsnis stringa. Valgau salotas, o jaučiu, kaip kramtau sūnaus batą..."