"Viso mūsų teatro gyvenimo esmė nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos buvo užsienio kelionės. Netgi elgetiški valiutiniai dienpinigiai, jei šokėjas buvo sumanus, veiklus, suteikdavo galimybę nusipirkti automobilį, videotechniką, tinkamai rengtis, padoriai maitinti šeimą, iš komunalinio persikelti į atskirą kooperatinį butą. Skirtumas tarp dolerio ir rublio visada buvo astronominis. O neišvažiavai į kelionę, likai Maskvoje – badauk, kaltink save, kratykis pilnutėliame žmonių autobuse, klausykis žmonos priekaištų, verkšlenimo..."