"Aš gyvenau savo susikurtame pasaulyje ir nelabai priimdavau kažką iš aplinkos. Tame pasaulyje aš jaučiausi labai gerai. Neprisileidau žmonių, nes jų bijojau, bet pats su savimi jaučiausi labai gerai. Saugiau. Kai galvoju, kodėl didžioji dalis vaikų, išėjusių iš vaikų namų, nueina klystkeliais, mano atsakymas yra toks, kad jeigu tu tokioje vietoje – ar vaikų namuose, ar kalėjime, ar dar kažkokiose ekstremaliose situacijose – neatsiriboji ir susitapatini su aplinka, tai gyveni pagal aplinkos taisykles ir pats toks tampi."