"Vieno orkestro Lietuvai buvo kaip ir per daug, o kai atsirado antras, dviejų orkestrų tapo tikrai per mažai. Todėl, kad tai yra konkurencija pačia geriausia prasme – atsiranda programų, atlikėjų įvairovė. Nes kam galvoti, kai esi vienas vienintelis? Taip, kaip yra krepšinio komandų konkurencija, taip ir simfoninių orkestrų Lietuvoje turi būti ne vienas ir ne du. Pas mus visi supranta krepšinį, bet labai mažai kas supranta simfoninę muziką. O panašumų yra tikrai labai daug: jie turi treniruotes, mes turime repeticijas; jie turi rungtynes, mes turime koncertus."