"Grįžusi į Lietuvą vis dėlto nebuvau jau tokia užkietėjusi namisėda. Lankiausi Amerikoje pas savo jaunystės drauges, bet, atvirai sakant, jomis pasibaisėjau: apsikrovusios vaikais, nieko nedirba, nieko nedaro, su niekuo nebendrauja, kalbų nemoka, sėdi užsidariusios kaip kokioj konservų dėžutėj, įstrigusios maždaug 1939-uosiuose metuose. Vienintelė pokalbių tema – kuri kokią suknelę nusipirko. Negaliu, man tokie dalykai varo pasiutimą! Jei man ten reiktų gyvent, tai, net ir labai bijodama vandens, į Lietuvą plaukte parplaukčiau."