"Man atrodo, kad vakarietiškoje kultūroje apskritai neįmanoma kalbėti apie tikrą filosofiją. „Filosofija“ čia vadinami visokie tušti pliurpalai. O iš tiesų filosofija turėtų padėti žmonėms gyventi, pasiūlyti ne tik abstrakčių žodžių srautą, bet ir konkrečias gyvenimą keičiančias praktikas. Vakarietiškajame kontekste su tokiomis praktikomis bent jau man neteko susidurti ir manau, kad per visą istoriją jų ne nebuvo. Nieko veiksmingesnio nepasiūlė ir krikščionybė. Tačiau tokie dalykai skirtingais, bet labai veiksmingais pavidalais visada egzistavo Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Tibete."