"Kai jaunumas tampa vertybe, sugrįžtama tarsi į kokį gyvulių lygį, kai labiau vertinamas jaunas eržilas, jaunas paršelis, jauna kalytė... Negalima kūno laikyti vienintele vertybe, jį garbinant ir šlovinant. Šiuo kultu iškeliami tik fiziologiniai duomenys, pamirštant aukštesnius dalykus, sielos vertybes. Net baisiuoju sovietmečiu mūsų karta dar turėjo kur kas pastovesnes vertybes, merginos rašė eilėraščius, o ne veržėsi tapti manekenėmis. Tuomet irgi visos norėjo būti gražios, bet tas noras nevirsdavo svarbiausiu ir vieninteliu atskaitos tašku. Mane erzina, kad fizinis kūnas tampa centru, aplink kurį sukasi pasaulis. Kūnas juk yra laikinas, nepastovus, mirtingas."