"OKT kaip reiškinys prieš penkerius metus susikūrė todėl, kad įvairiausiais būdais buvo bandoma mus sužlugdyti. Mes iš esmės buvome išmesti iš visuomenės ir beveik neturėjome sąlygų dirbti. Ir dabar jų neturime. Nei mes įgijome kokį apibrėžtą statusą, nei gauname dotacijų, net neturime nuosavų patalpų. Neprivalome apie tai nuolat kalbėti, verkti ir šauktis pagalbos. Tai ne mūsų uždavinys. Tačiau teatras yra toks menas, kuriam neišvengiamai tenka būti priklausomam. Dirbdamas teatre, niekada nesi vienas ir atsakingas tik pats už save, kaip kad sau gali rašytojas ar dailininkas. Tai kolektyvinė kūryba, susijusi su daugeliu žmonių, su sąnaudomis, patalpomis ir aibe panašių dalykų. Jei ne išvykos į kitas šalis ir vertinimas užsienyje, nežinau, ar mūsų teatras būtų išgyvenęs, išlikęs čia, Lietuvoje."