"Jei kūniškumo lygmuo nėra tinkamai suvokiamas, o žmogiškoji prigimtis yra labai aštri, netgi pavojinga, kartais puolama kam nors į glėbį, nesuvokiant ką darai, nė nepagalvojant, kad šitaip sudaužysi ir save, ir kitą. Man atrodo, kad jauni žmonės vengia atvirai kalbėtis, nesugeba gilintis vienas į kitą, nes bijo būti neteisingai suprasti. Lygiai taip pat jie nemoka saugoti vienas kito, pasirūpinti, kad neskaudėtų nei tau pačiam, nei tam, kurį myli. Toks gražus dalykas kaip ištikimybė beveik visai neteko savo prasmės, šiuolaikiniam žmogui tiesiog labai sunku atrasti jos esmę. Iš to kyla visokiausių perversijų, metamasi į kraštutinumus, blaškomasi it nutrūkus nuo pasaitėlio. Atsiranda „amžino turisto“, keliaujančio nuo žmogaus prie žmogaus, tipas, nesuvokiantis, kad su artimu, mylimu asmeniu nuolat bendraujant kartu augama, bręstama, kol pasiekiama pilnatvė."