"Kai buvau dvidešimties, į tai žiūrėjau desperatiškai. Žutbūt troškau pasiekti pasaulinę šlovę iki dvidešimt penkerių, bet nuolat kas nors stabdė: praradau balsą, mane išnaudojo sutikti žmonės, teko juos palikti... O dabar jau ramiau į tai žiūriu: jei nepavyks užkariauti pasaulio, bus žiauriai gaila, bet tikrai nesižudysiu. Turiu kitų tikslų [...]."