"Anksčiau daug jų rengdavau (autorinių parodų) – reikėjo įsitvirtinti, užsidirbti vardą. Smagu žmonėms pasakoti apie paveikslus, tik gaila, kad nelabai moku sudvasinti savojo meno. Kiti dailininkai moka kalbėti poetiškai: atsistos prie paveikslo – ir kad ims suokti apie dvasinį grožio nektarą, apie kosminį ryšį su visatos centru, išspaustą ant drobės... O man neišeina gražbyliauti: sakau, ką galvoju, ir tiek."