"Supratau vieną tiesą – kaip besistengtum pritapti, kiek draugų beturėtum, visada išliksi svetimas (ieškojo laimės Airijoje). Kas, kad su draugais airiais leisdavau laiką: mūsų patirtis, mūsų vaikystės prisiminimai juk visiškai skirtingi – kas nors kompanijoje numeta juokelį ir visiems linksma, visi, išskyrus mane, jį supranta iš pusės žodžio, o man jų gyvenimo realijos svetimos."