"[...] jutau, kad turiu sekti paskui svajonę. Todėl išvažiavau studijuoti į Europos kino koledžą Danijoje. Šių mokslų esmė buvo ta, kad susirenka apie šimtą žmonių iš visos Europos ir aštuonis mėnesius septynias dienas per savaitę 24 valandas per parą kuria filmus. Ten gavau visus kino kūrimo pagrindus – nuo garso iki vaizdo, nuo scenarijaus rašymo iki režisūros. Tačiau namuose pasitiko visiškas šaltis... Nes atvažiuoji iš niekur, nesi baigęs Muzikos akademijos, nesimokei pas kino dėstytojus, nesisukai toje aplinkoje... Danijoje mums pozityvumą: daryk, tu tikrai gali. O grįžusi čia nuolat girdėjau: ne, nedaryk, neišeis, negausi... Metus daužiau galvą į sieną, net buvau apsisprendusi išvažiuoti ir niekada nebegrįžti.
Įsivaizduokite, koks jausmas grįžti iš Anglijos be kapeikos kišenėje, su mažu vaiku ant rankų į tėvų namus Šiauliuose... Baigęs geriausius mokslus Europoje, bet niekam čia nereikalingas. Ir turi vėl iš naujo pradėti gyvenimą. Gelbėjo nebent tai, kad mūsų poreikiai, įsivaizdavimai bei svajonės buvo labai sumažėję. Todėl be didelių užmojų tiesiog pamažu judėjome į priekį. Padėjo ir suvokimas, kad niekas nieko neprivalo duoti, padėti, – tada būni daug kuklesnis ir dėkingesnis. Pagyvenę pas tėvus Šiauliuose, po kelių mėnesių persikraustėme į mažą išsinuomotą butuką Vilniuje. Pirmas kelias savaites aš nuolat verkdavau, nes vis susidurdavau su visuomenės pykčiu ir nepakantumu. Pamenu, tada neturėjome automobilio, todėl visur važinėjau troleibusais: bandau įkelti vaiko vežimėlį pro siauras jo duris, o vairuotojas, užuot padėjęs, dar iškolioja mane rusiškai žodžiais. Arba važiuoju dviračiu ir matau gatvėje gulintį žmogų – pajudinu, jis nesikelia. Iškviečiu greitąją, atvažiuoja medikai, papurto žmogų smarkiau, o tas, pasirodo, girtas – atsikelia ir nušlitiniuoja sau. Tada mane iškolioja gydytojai, kam tuščiai juos kviečiu. Man kasdien nutikdavo kas nors panašaus, aš nuolat raudodavau, jaučiausi nelaiminga. Tiesiog Anglijoje, Danijoje buvau pripratusi prie pagarbos žmogui, o grįžusi į Lietuvą patyriau kultūrinį šoką."