"Bėgant metams gyvenimą pradėjome vertinti kitaip. Tą muštrą, kai dirbi po dvylika-keturiolika valandų per dieną, pirmas ateini ir paskutinis išeini, jau perėjome: dabar norisi pabūti su šeima, dirbti ramiau, bet kokybiškiau. Kiti žmonės sako: „Oi, puikiai nugyvenau savo gyvenimą, nieko jame nekeisčiau.“ O aš tikrai keisčiau: man labai gaila to etapo, kai augo vyresnieji vaikai ir aš jiems visai neturėjau laiko, tad nenoriu antrą kartą kartoti tos klaidos. Mes tikrai galime nuversti kalnus, nuveikti daug daugiau, nei dabar veikiame, bet tam reikėtų aukoti šeimą. Aš to niekada nedaryčiau."