"Tapyba – mano profesija, kad ir kaip patetiškai tai skambėtų, iš tiesų yra mano pašaukimas. Tapydama aš save įteisinu, įtvirtinu, pati esu per paveikslus, lyg koks egzempliorius, todėl prie jų labai prisirišu, jie – dalis manęs. Dėl to ir nenoriu parduoti. O jau kur vaikus pavaizduoju – svetimų nepaišau, tapau tik savo vaikus ir anūkėlę, - išvis nė kalbos negali būti! Be paveikslų aš – mama, galiu būti močiute, bet pasijuntu žmogumi tik tapydama – tai mano identitetas."