"Iš 120-ies į akademiją stojusių merginų priėmė tik keturias, po pirmo kurso likome tik trys, taigi kiekviena buvome aukso vertės. Dėstytojas tikrai nepasidžiaugė mano nėštumu: pamenu, ir pati pravirkau, bet ką padarysi – taip nutiko, kad manyje užsimezgė gyvybė...
Motinystė man reiškia besąlygišką meilę, kurios neįmanoma apsakyti.
Aš esu iš tų moterų, kurios vaikams atstoja viską: ir mamą, jei reikia – ir tėtį, ir senelius... Dėl vaikų pereičiau ir ugnį, ir vandenį.
Kasdien už juos meldžiuosi, nes motinos malda pati stipriausia, – kol ji gyva ir meldžiasi už vaikus, jiems negali nutikti nieko blogo."