"Mano mama – įspūdingo grožio moteris, charizmatiška, atjaučianti, protinga. Bet visą savo vaikystę ją atsimenu geriančią. Iš pradžių turbūt būna smagu namuose organizuoti balius, kviestis svečių. Paskui ateina etapas, kai norą išgerti pateisina milijonas priežasčių – tai linksma, tai liūdna, tai yra darbo, tai jo nėra, tai kas nors blogai pažiūrėjo, tai per gerai... Ateina ir laikas, kai žmogus pradeda gerti vienas – pradžioje dar saikingai ir slėpdamasis, kad artimieji nepastebėtų. Paskui ateina diena, kai žmogus jau nesugeba išeiti į darbą...
Ir dabar nežinau priežasčių, kodėl mama gėrė. Kodėl paskui, kai buvau dvyliktokė, atsisakė alkoholio ir buvo net 17 metų trukęs gražiausias ir laimingiausias gyvenimo etapas. Nežinau, ir kodėl paskutinius trejus savo gyvenimo metus ji vėl pradėjo gerti. Pamenu tik, kad būdamas vaikas nuolat gyvenau su viltimi – viltimi, kad rytoj ji bus blaivi."