"Žalakevičius ateidavo ir pradėdavo kažką kalbėti. Rodos, tai neturėjo nieko bendro su filmu, nei su vaidmenimis, kuriems rengdavosi aktoriai, bet neklausyti jo būdavo neįmanoma. Sulaukęs momento, jis nežymiai parodydavo operatoriui, kad jau galima filmuoti, nes aktorius atsivėrė... Jis gebėjo aikštelėje sukurti išskirtinė magiją.
(Vytautas Žalakevičius, režisierius)"