"Sveika konkurencija jaunystėje yra varomoji jėga, verčianti tobulėti. Tačiau kai ateina branda, supranti, kad tai yra taip juokinga, nes kiekvienas yra visiškai individualus ir tai, ką turi vienas, niekada neturės kitas, ir atvirkščiai. Dabar, kai tenka režisuoti, pavydą matau kaip tuštybių tuštybę – jis tėra šiukšlė vieno žmogaus galvoje, mat statytojai nori, kad kiekvienas artistas sužibėtų ir parodytų geriausią rezultatą. Juk teatras – ne sporto varžybos..."