"Daugelio žmonių seneliai, gal ir vyresni tėvai pasakytų, kad jiems paauglystės išvis nebuvo, apie tai nebuvo net kalbama. Anksčiau būdavo taip: kol esi vaikas, tai vaikas, o kai jau gali dirbti, tampi suaugęs. Į darbus seniau vaikai kibdavo anksti. Dabar, kai žmogus gali tyrinėti save, paskęsti atradimuose, nevaržomai ieškoti vietos po saule, paauglystę gali užsitęsti ir iki 27-30 metų. Beje, paauglystę pastaruoju metu ir prasideda gerokai anksčiau.
Tiesiog natūraliai susiformavo supratimas, kad nebūtina skubėti suaugti.
Be abejo, ne visi elgiasi vienodai, bet bendra tendencija tokia: nėra noro subręsti.
Kai saugome vaikus nuo sunkumų, jie negali subręsti, lieka ko nors neišmokę, o atėjus paauglystei, kai reikia rinktis, negeba prisiimti atsakomybės."