"Noriu dirbti, kurti, negaliu sėdėti vienoje vietoje. Ir kai po chemoterapijos negalėjau valdyti aptirpusių pirštų, o medikai „paguodė“, kad po poros metų jie „atsistatys“, išties pyktelėjau – juk noriu menus kurti šiandien, o ne kada nors!
Būdama sveika, nė nesusimąstydavau, kad buičiai reikia skirti laiko. Regis, viskas susirikiuoja savaime. Liga parodė, kas yra kas. Netgi elementariems darbams reikia ir laiko, ir energijos. Ir, žinoma, galvoju apie naujus darbus, parodas. Tik štai vidinės „apsukos“ kol kas neleidžia dirbti visa koja."