"Sportiniai laimėjimai pasiekti dėl nuoseklių, kasdieninių treniruočių. Buvo ir tokių momentų, kad nesidžiaugiau varžybomis. Juolab ne iš visų jų namo grįždavau apdovanotas medaliais. Pamenu pradžią, kai teko slėpti ir meluoti mamai, kad kyokušin karatė treniruočių nelankau. Bet ilgai slapstytis negalėjau, nes reikėjo dalyvauti įvairiuose čempionatuose. Teko prisipažinti, kad saksofonu nebegroju, kad mane užvaldė Rytų kovų menai. Tik tėtis žinojo ir mane užtarė. Kyokušin karatė tai ne tik sporto šaka, bet ir meditacija, filosofija, dvasinio kelio atradimas. Rytų kovos menai pakeitė mano charakterį, gyvenimo būdą. Supratau, kad dvasinio tobulėjimo kelias nėra trumpas. Supratau, jei pradėjau keliauti pasirinktu keliu, teks įveikti ne vieną sunkumą, keisti charakterį. Kelias ilgas, bet jis – patikimas ir man suprantamas. "