"Kada žiūrėjau į Rūtą (Meilutytę) Lietuvos himnui skambant iš jos akių trykštančias ašaras, prisiminiau ir aš momentą, kada už šuolį į tolį man užkabino aukso medalį. Lietuvos himno niekas negriežė, išskyrus milžiniškas ovacijas, bet širdis drebėjo lygiai taip pat, kaip ir pačiai, lygiai taip pat ašaros riedėjo. (V. Adamkus prisiminė kaip 1948 m. rugpjūtį dalyvavo Pavergtųjų tautų olimpiadoje Niurnberge, Vokietijoje)"