"Pirmos traumos psichologiškai buvo ypatingai sunkios, bet čia natūralu – jeigu nori pasiekti aukštumų, save spaudi iki maksimumo, o tuomet ir atsitinka visokių neplanuotų dalykų. Toks jau yra profesionalus sportas – visiems skauda, net per varžybas profesionalūs sportininkai jaučia skausmus, tačiau mūsų darbas yra eiti ir mesti, stumti, bėgti ar dar kažką kito daryti. Mūsų niekas neverčia sportuoti, mūsų niekas varu nevaro, mes patys pasirinkome šį kelią – jeigu norime būti geriausi, turime dirbti maksimaliai. Traumos yra neišvengiamos. Protingai sportuojant jų tikimybę galima sumažinti, tačiau anksčiau ar vėliau jos vis tiek pasibeldžia į tavo duris."