"[...] ar žinote, iš ko visad pažinsi silpnaprotį? Bukaprotis visuomet viską žino geriausiai, jam niekad nekyla jokių klausimų, jis visad turi atsakymus ir visad žinąs, ką daryti, gyvenimas jam visad aiškus; maža to, jis dažniausiai dargi ir moko gyventi kitus, jį dažniausiai aptiksi esant uolų pamokslininką, pastorių, tarėją, teisėją, raštininką, seniūną; galia ir bukumas – pražūtingas mūsų laikų derinys, laimė, jog dabartis – tik akimirka amžinybėje, aš tikiuos, kad mūsų vaikai bus kitokie, nors ir nepavydžiu jiems palikimo, mes paliksim šį pasaulį po savęs kur kas bjauresnį ir atgrasesnį, nei kad radome gimdami, ak, bet kaipgi mes klystam manydami, kad jie taisys mūsų paliktas griuvenas, kad jie mums nors kiek priklauso – lygiai tiek priklauso, kiek mes priklausėm saviems tėvams!"