"Nežinau, ar pastebėjai, bet kai aš kalbu apie save, tave, jį, ją, juos, jas – visada sakau aš, tu, jis, ji, jie, jos, tačiau beveik niekada – mes. Mano įsitikinimu, tai yra daug konkrečiau nei tuščiaviduris mes, kuris yra absoliučiai bereikšmis.
Net jeigu tu, jis, ji, jie, jos tėra iliuzoriniai vaizdiniai, man jie daug labiau apčiuopiami, nei taip vadinamasis mes. Vos tik užsiminęs apie mus, aš iškart sudvejoju, kiekgi galų gale tame esame manęs?
Nėra nieko labiau klaidingo, nei mes.
Tai kokia prasmė iš mes, išskyrus tą dirbtinumą? Todėl aš dažniausiai palieku nuošaly tą baisiai išpūstą dirbtiną mes, o jei kokį kartą iš tūkstančio ir pasakau mes, tai tik kai būnu nenuoširdus arba apimtas silpnumo."