"Apie Lietuvą jis (A. Nyka – Niliūnas) rašė: „Ten aš pratęsdavau gamtą ir daiktus ir gam,ta ir daiktai pratęsdavo mane. Čia (JAV) aš negaliu sudaryti gyvo kontakto nei su gamta, nei su daiktais. Štai kas yra nuoga ir absoliuti tremtis.“ Gyvenant tremtyje ilgai (net ir savo noru) tėvyne tampa suvenyru.
Kažkodėl išvažiavimas iš tėvynes visada konkretus, grįžimas – visada metafiziškas. Į tą pačią tėvynę, kaip ir į jos upes, negalima įbristi antrą kartą, šliuzai užsidaro. Nes tarp to, ką žmogus patyrė ilgai būdamas svetur, ir to, ką per tą laiką patyrė tėvynėje, atsiranda kitos jungtys.
Tėvynė yra niekas daugiau, tik jungtys..."