"Iš W. Gombrowicziaus:
Romanai, tos lengvos pasakaitės, įgauna svorio tik tuomet, kai pasaulis, kurį jie atskleidė, mums tampa tikroviškas. Dostojevskis taip ir liks pasakaitė tam, kuris nesučiups jo nuogos tikrovės. Kafka, Valery, Dante, siurrealizamas, dadaizmas, bet kas mene, viskas mene turi teisę egzistuoti tik tiek, kiek yra susiję su tikrove, nauja, kartais stulbinančia, kuri tampa pasiekiama, gyva, apčiuopiama."