"Ir mieste, ir kaime, ir priemiesčiuos – žmonės pamiršo tai, kad gyvenimas vis dėlto reikalauja elementarios pagarbos.
Kas likę – gyvulinis būdas.
Velionis Antanas Miškinis, pamenu, mėgdavo pasakoti, kad pakliuvęs į lagerį davė sau žodį: kasdien skustis, daryti mankštą ir nevalgyti šunienos..."