"2004 metų žaidynės labiausiai įstrigusios į atmintį iš psichologinės pusės. Aš važiavau kaip naujokė, nepatyrusi, nejutau jokio psichologinio spaudimo. Tada tikrąja to žodžio prasme vykau jose dalyvauti, nors nuo mažens į varžybas važiuodavau kovoti, o ne dalyvauti. Kai važiuoji į varžybas dalyvauti arba kovoti ir išgyventi – tai jau skirtingos psichologinės užduotys.
Be žūtbūtinio noro išlikti, išgyventi, tiesiog važiavau kovoti su visais, nes nesijaučiau nei lyderė, nei patyrusi. O dabar važiuoji ne kovoti, o išlikti, išgyventi. Man aplinkinių spaudimo net nereikia – taip išeina, kad aš pati save sutriuškinu."