"Aš mat esu regėjęs romėnų legioną. Stebėjau jų karo aukos atnašavimą. Šeši šimtai karių judėjo kaip vienas – tylūs ramūs, negailestingi.
Ar buvai girdėjusi, kad jų iečių galai iš lanksčios geležies? Ietys persmeigia kūną, sulinksta atsitrenkusios į skydą. Taigi, tokia ietis niekam tikusi, – atgal jos nepaleisi. Nieko sau, ar ne? O priešai, tie naivuoliai, svaido aštrias blizgančias ietis, kurias galima atgal paleisti. Kiek daug barbarų buvo išžudyta jų pačių ietimis!"