"Dirbti grimere kine – kas kita nei makiažo meistre salone ar fotosesijoje. Pirmiausia skiriasi darbo valandos, kine jos – labai ilgos. Privalai perskaityti visą filmo scenarijų, žinoti tęstinumą ir tinkamai sukurti charakterius.
Kine esu grimo dailininkė, kalbuosi su prodiuseriais, režisieriais, aktoriais, kartu aptariame bendrą herojaus viziją. Kino kameros dabar labai jautrios, todėl turi žinoti, kaip tinkamai dažyti, nes grimas turi būti subtilus. Televizijoje – vėl kitaip: ten grimo gali būti ir daugiau. Tikrai nėra taip, kad herojai Holivude įnoringesni nei kitur, tačiau daug kas priklauso nuo asmenybės [...]."