"[...] jis pasiilgo tų skurdo metų, kai nieks nepajėgdavo atimti gyvenimo džiaugsmo ir sąžinė naktį neįveikdavo oro pilių, pastatytų dieną; kai nesėkmė tik dar labiau paakindavo, nes būdavo malonu užsispyrusiam galvoti, kad esi nepripažintas ir neįvertintas, - pasiilgo dienų, kai vaikščiodavo alkanas, prasiskolinęs ir sulopytom kelnėm, bet kas vakarą užmigdavo karaliumi, kas rytą atsibusdavo Dievu."