"[...] ramiai ir trumpai paaiškino, kad [...] dar nesuradęs tikrosios savo vietos, kurioje žmogus galįs patirti didžiausią sau skirtą laimę: būti pačiu savim ir ligi galo pažinti save.
[...] patarimai nieko nepadėsią, kiekvienas turs be baimės paklusti tobulėjimo instinktui, kurį turi visi tvariniai.
[...] kiekvienas žmogus turėtų stengtis užmegzti kuo savarankiškesnius ir natūralesnius ryšius su daiktais bei reiškiniais, užuot juos suvokęs per kitų asmenų jusles (tarp kitko, taip elgiąsi tie, kurie gyvena skolintais vaizdiniais). Toks iš tiesų gyvas santykis su gyvenimu esąs būtina sąlyga, jei nori iš bet kokio, ir menkiausio, ir didžiausio, net skaudžiausio įvykio susilaukti pažinimo džiaugsmo. Kas nepatyrė, kokia laimė, kada atsiveria dar vienas minčių ar realiojo pasaulio kampelis, tas apskritai neišmano, ką reiškia gyventi."