"Būna, žmonės už kai kuriuos dalykus supyksta, laiko nuoskaudą, bet aš tokius dalykus vertinu realiai. Pavyzdžiui, tuometinio Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto rektorius Stanislovas Stonkus už blogą lankomumą, prastus mokslo rezultatus ir režimo nesilaikymą išbraukė mane iš studentų sąrašų ir man teko eiti į armiją. Armijoje turėjau dirbti daug dalykų, kurių gyvenime nebuvau davęs. Pavyzdžiui, šluoti gatvę, plauti tualetus. Plaudavome indus 2000 kareivių, keldavomės ankstų rytą ir mankštindavomės lauke bet kokiu oru. Visą tai praėjau ir supratau, ko man linkėjo S.Stonkus. Kai grįžau, pirmiausia nuvažiavau pas jį ir padėkojau, kad pastatė mane į vėžes ir padėjo suprasti gyvenimą. Turbūt jis šimtus studentų yra taip išbraukęs ir dauguma ant jo pyksta. Aš tai įvertinau kitaip."