"Mano tėvas, kol buvo sveikas, niekada neturėjo laisvų dienų. Jis dirbo savo darbą, neleisdavo atsikvėpti nė vienos dienos ir mums. Mes kasdien važiuodavome kažką daryti, padėti, dirbti kaime ar kitur. Tai darydavome pastoviai, tai buvo normalu. Niekas neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip. Ši darbo etika, pastovus judesys ir užimtumas – didžiausia pamoka, paimta iš tėvo. Disciplina, kad nustokime verkti, tiesiog darykime, ir viskas."